TELŠIAI – ŽEMAITIJOS SOSTINĖ
Telšiai - Žemaitijos sostinė, Telšių apskrities, rajono, Žemaitijos katalikybės centras. Tai miestas, įsikūręs ant septynių kalvų, iš rytų ir vakarų supantis legendomis pagarsėjusį Masčio ežerą. Vardą miestui davė mažytis Telšės upelis, įtekantis į Mastį. Legenda pasakoja, kad Telšius įkūrė karžygys Džiugas dar vadinamas Telšiu.
1536 m. Telšiuose pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia ir įkurta parapija. 1602 m. Zigmantas Vaza senosios bažnysios vietoje pastatė taip pat medinę naują. Dar kartą perstatyta 1700 m. ji išsilaikė iki XIX a. pradžios. 1835 m. dėl senumo ji nugriauta. Naujos bažnyčios statyti katalikai leidimo iš rusų valdžios negavo. 1867 m. jos vietoje pastatyta cerkvė. 1934 m. iškėlus bylą teisme, bažnyčia buvo priteista katalikams.
XVII a. pabaigoje Telšiai tapo Žemaičių kultūriniu ir politiniu centru. Telšiuose buvo šaukiami bajorų seimeliai, veikė teismas, bet prieš Telšių teismą precedenciją turėjo Raseinių teismas. XVII a. Telšiams suteiktos Magdeburgo teisės.
1710 m. Telšiai smarkiai nukentėjo nuo švedų: gyventojai apiplėšti, dvaras sudegintas, išgrobtos vertybės. Be to, kilęs maras sunaikino daug Telšių ir apylinkės gyventojų.
1907 m. Telšius sunaikino gaisras. Po kelerių metų vietoje buvusių medinių pastatų pastatyta eilė mūro namų.
1926 įkurta Telšių vyskupija, o Telšiai tapo jos sostine. Jos teritoriją sudarė buvusios Žemaičių vyskupijos dalis - Žemaičių kraštas. 1927 m. Telšiuose įkurta kunigų seminarija, uždaryta 1940 m. bolševikų okupacinės vadžios. 1929 m. Telšiuose pastatyti vyskupų rūmai, kuriuose šiuo metu veikia Vyskupijos kurija.
Miesto centras. Kuriame stovi laikrodis ir ant jo mūsų Žemaičių simbolis - meška.
Takelis iš pagrindinės gatvės link paežerės (žiemą)
Miesto centre šalia mažosios bažnytėlės yra tokia vieta kuri vadinama "Trim kryžiais", nuo šios vietos atsiveria šitoks vaizdas:
Paežerė... vos keli šimtai metrų nuo miesto centro... dažna įsimylėjėlių susitikimo vieta :]
Saulėlydis... Jie labai gražus mūsų mieste... ypač stovint prieš ežerą :]
Vaizdas iš paežerės... Matosi Telšių Katedra:
"Vilniaus rajonas" fotografuota iš naujamiesčio kuris kitoj ežero pusėj:
Katedros aikštė:
Katedros vartai:
Iš paukščio skrydžio:
Vaizdas ramiame fontane, kuris įsikūręs miesto centre aplink laikrodį:
Telšiu žemėlapis katedros aikštėje, pritaikytas ir akliesiems (paminklas):
Katedros aikštėje ant fontano esanti skulptūra:
Dar vienas paminklas esantis jau centrinėje gatvėje nusileidus laiptais nuo katedros aikštės:
Centre vėlgi galime išvysti tokį paminkliuką:
Įvažiavus į Telšius mus pasitinka toks informacinis ženklas: Stovi visuose trijuose įvažiavimuose.
Centrinė gatvė:
Trys kryžiai, esantys šalia mažosios bažnyčios:
Savivaldybės aikštė:
Viešoji įstaiga Telšių apskrities turizmo informacijos centras:
Katedros aikštės fontanas dar kart, už jo matosi pirmoji Telšių mokykla:
Centras dieną:
Dar keli kadrai iš dangaus
Vaizdas nuo mažosios bažnyčios, tiesiai į centrą:
Žemaiteška Japoneška sodyba:
Vienas iš trobesių kuris stovi "buities muziejuje"
Ten pat stovi ir malūnas:
Lokio pėda:
Nuotraukos nuo bokšto (kuris kaip ir Vilniuje Kalėdoms yra papuošiamas, taip męs turime irgi vieną iš didžiausių Kalėdinių eglių :]
Pro daugiabučiu langus dažnas mato tokį vaizdelį:
Žemaičiu muziejus 'Alka'
Šalia muziejaus 'Alka' medžio skulptūros:
Vyskupo rūmai:
Žemaitijos kaimo muziejus, kitaip buities muziejus:
Centrinė gatvė važiuojant:
Mažoji bažnyčia:
Autobusu stotis:
Geležinkelio stotis:
Gaisrinė:
Katedros vidus (dabar ji renovuojama tad vaizdas tampa vis kitoks)
Individualus muziejus, "MAŽOJI JAPONIJA"
Cerkvė:
Kančios koplyčia (šalia miškelio kur Vokiečiai sušaudė žydus:
APLINK TELŠIUS ESANTYS DVARAI
BIRŽUVĖNŲ DVARAS
Biržuvėnų k., Luokės sen., Telšių r.
Biržuvėnų gyvenvietėje yra išlikę 22 dvaro sodybos statiniai. Prie užtvankos restauruojamas dvaro malūnas ir elektrinė, atstatytas senasis tiltas. Yra parkas su tvenkiniais, netoli legendinė „Laumės pėda“ ir 1764 m. bajorų Gorskių statytas koplytstulpis, esantis apie 0,5 km nuo dvaro.
Tai buvo vienintelis Lietuvoje išlikęs medinis architektūros dvaro kompleksas. Dvaro centrinis pastatas 2004 m. pabaigoje sudegė, tačiau po gaisro išliko krosnys, židiniai, papuošti unikaliais senoviniais kokliais, ant kurių dar matyti Gorskių herbas.
DŽIUGINĖNŲ DVARAS
Džiuginėnų k., Gadūnavo sen., Telšių r.
Apie 4 km nuo Telšių, prie garsiojo Džiuginėnų piliakalnio, kur, anot legendos, supiltas paties Telšių miesto įkūrėjo milžino Džiugo kapas, – Džiuginėnų dvaras. Apie šią vietovę pirmosios žinios istoriniuose šaltiniuose pasirodė jau XVIII a. Dvarą sudaro 4 pastatai, iš kurių 1 gyvenamasis ir 3 ūkiniai. Šio dvaro gyvenimas susijęs su garsia Žemaitijoje dvarininkų Gorskių šeima, rašytoja Žemaite, Žemaitijos dailės tyrinėtoju dailininku, fotografu J. Perkovskiu.
Džiuginėnų kaimo pietvakarinį sparną skalauja Germanto ežeras – nedidelis, 162 ha ploto, tačiau dėl ypač švaraus vandens labai mėgiamas telšiškių ir turistų.
PAVIRVYČIO DVARAS
Tryškiai, Telšių r.
Tai XVIII a. pradžios medinis dvarelis, kadaise priklausęs didikams Šemetoms. Po Napoleono žygio į Rusiją dvare pasiliko gyventi prancūzų leitenantas Pjeras Druvė, kurio giminė dvare gyveno iki 1919 m. Dvare yra buvusi surinkta didžiulė meno kolekcija, kuri Pirmojo pasaulinio karo metu buvo išsaugota, tačiau 1940 m. rusų kareivių išvežta nežinoma kryptimi. Dabar šalia dvaro auga du didžiuliai ąžuolai. Vieno jų apimtis – 6,20 m, kito – 5,60 m.
BRĖVIKIŲ DVARAS
Brėvikių k., Gadūnavo sen., Telšių r.
Brėvikių dvaras pasiekiamas iš Alsėdžių miestelio pavažiavus 3 km į rytus. Dvaras nuo senovės laikų priklausė senai žemaičių bajorų Narutavičių giminei. Ši giminė gavusi herbą 1413 m. Horodlės aktų metu. Ta proga senoji jų pavardė Norutis buvusi pakeista į Narutowicz.
Šiame dvare gimė Stanislovas Narutavičius (1862–1932), liberalas dvarininkas, „Alsėdžių Respublikos“ kūrėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Jo brolis Gabrielis Narutavičius (1865–1922) – žinomas mokslininkas profesorius, 1922 m. buvo išrinktas pirmuoju Lenkijos Respublikos prezidentu.
Iki mūsų dienų išliko medinis gyvenamasis namas (rūmas), svirnas, rūsio likučiai, dalis senosios dvaro alėjos. Pradėtas rengti Stanislovo Narutavičiaus muziejus.
ŽEMAIČIŲ KARALIAUS RINGAUDO DVARAS A.GEDVILO SODYBOJE
Ryškėnai, Telšių r. Žemaičiu Karaliaus Ringaudo dvaras A.Gedvilo sodyboje
A. Gedvilas statydamas dvarą turėjo tikslą ne tik išlieti susikaupusias kūrybines galias, bet ir atkreipti dėmesį į senųjų laikų Žemaitijos istoriją. Reikėjo žmonių, kurie rinktųsi, kalbėtų, svajotų, domėtųsi senąja Žemaitijos kultūra, studijuotų ją, stengtųsi atkurti. Jis jautė pareigą vėl įžiebti amžinąją šventąją ugnį. 1994 m. ant Šatrijos susirinkę Ringaudo dvaro dvariškiai bei Romuvos žyniai tą Amžinąją ugnį uždegė pagal visas žinomas senųjų laikų tradicijas. Nuo kalno Amžinoji ugnis buvo pargabenta į Ryškėnus ir apsigyveno dvaro židinyje.
-------------------
PAŽINTINIAI TAKAI
JOMANTŲ MIŠKO PAŽINTINIS TAKAS Jomantų miško pažintinis takas
Jomantų miškas, Viešvėnų sen., Telšių r.
Jomantų miško takas vingiuoja Jomantų miške, Varnių girininkijoje. Šis miškas – Varnių regioninio parko dalis. Jame gausu gamtos paminklų. Tai Jomantų ir Triliemenis ąžuolai, Jomantų akmuo, Aklaežeris (Vokštelis) – unikalus ežerėlis, kuriame dėl maitinimo ypatumų kasmet kinta vandens lygis.
Pagrindinė Jomantų miško tako paskirtis yra pažintinė: suteikti galimybę susipažinti su mišku, čia esančiais gamtos paminklais, miško gyventojais, miško nauda žmogui, miškininko specialybės darbu, ūkininkavimu miške, senosiomis tradicijomis.
Tako trasa padalyta į sąlygines dalis: „Miško dievų buveinė“, „Medžiofono aikštelė“, „Kliūčių ruožas“, „Sūpuoklių aikštelė“, „Juodųjų paslapčių takas“, „Inkilų alėja“, „Zuikių mokyklėlė“. Įrengti informaciniai stendai bei atokvėpio aikštelės. Kelionei paįvairinti takas pagyvintas įvairiomis miško paslaptimis ir atrakcionais.
DEBESNŲ BOTANINIS TAKAS
Graužų km., Varnių sen., Telšių r.
Debesnų botaninis takas plyti Varnelės upės slėnyje. Šio tako paskirtis – supažindinti parko lankytojus su unikalia žemapelkės augalijos įvairove, dominuojančiomis rūšimis bei jų bendrijomis. Maršruto ilgis apie 2 km. Keliaudami šiuo taku rasite 12 stotelių, kuriose pateikiami ne tik aplink augančių augalų aprašymai, bet ir jų iliustracijos. Debesnų telmologiniame draustinyje aptikta beveik dvi dešimtys augalų rūšių, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą.
ILGIO EŽERO PAŽINTINIS TAKAS Ilgio ežero pažintinis takas
Džiuginėnų miškas, Ryškėnų sen., Telšių r.
Tako pagrindinis tikslas - supažindinti visuomenę su miško augmenija bei pritaikyti jį aktyviam poilsiui. Telšiškių pamėgta poilsiavietė Germanto kraštovaizdžio draustinyje prie Ilgio ežero. 2005 metais įrengtas pažintinis pėsčiųjų takas aplink Ilgio ežerą. Čia įrengtas lentomis grįstas takas ežero pakrante, apžvalgos aikštelė ant polių virš vandens.
------------------------------------------------------------
Žvėrinčius
Laukstėnų k., Telšių r.
Žvėrinčius įkurtas 1996 m. Ubiškės girininkijoje siekiant supažindinti visuomenę su laukinių gyvūnų gyvenimu. Čia yra įrengtas 14,7 ha ploto miško aptvaras šernams, danieliams ir muflonams bei aptvertas 2,4 ha ploto miško sklypas vilkams. Žvėrinčiuje gyvena apuokai, lūšys, vilkai, muflonai, danieliai, meškinas Timas, Šernė Jadzė ir šerniukai. Lankytojų patogumui stebėti laukinių gyvūnų gyvenimą pastatytos dvi apžvalgos aikštelės bei pavėsinė, regykla, įrengta žaidimų aikštelė vaikams, pastatytas ąžuolas su inkilais ir stendas su labiausiai Lietuvoje paplitusių žvėrių ir paukščių aprašymais.
Varnių regioninis parkas
Ožtakių k., Varnių sen., Telšių r.
Varnių regioniniame parke pamatysite didingiausius Žemaitijos piliakalnius, menančius kovų su kryžiuočiais ir kalavijuočiais laikus (Šatrija, Girgždūtė, Moteraitis, Sprūdės, Vembūtų piliakalnis ir kt.), didžiausią natūralų Žemaitijos ežerą – Lūkstą. Tai vienintelis ežeras Lietuvoje, kurio bangos į krantą išmeta gintaro. Parke gausu sakralinės architektūros paminklų, savitos medinės architektūros paminklų. Unikali Sietuvos kūlgrinda, Debesnų botaninis takas, Spigino rago pažintinis takas. Prie Biržulio ežero esančiame Pabiržulio archeologiniame draustinyje aptikta apie 50 senovinių akmens amžiaus gyvenviečių, kapinynų su Kundos, Narvos, Indoeuropiečių ir vėlesnių laikų kultūrų pėdsakais. Varnių regioniniame parke taip pat rasite drūčiausią ąžuolą Telšių rajone – Skliausčių ąžuolą (skersmuo 1,8 m).Varnių regioninio parko kraštovaizdžio savitumą lemia unikalūs ežerai, daugybė pelkių, pasižyminčių gausia bioįvairove bei ledynmečių paliktos keiminių plokščiakalvių „kepurės“, nuo kurių atsiskleidžia Žemaitijos kraštovaizdžio grožis.
Stručių selekcijos centras
Brizgų k., Telšių r.
Jono Molniko stručių ūkis vienas didžiausių Žemaitijoje, jis patenka tarp 5 didžiausių ūkių Lietuvoje. Čia pastatyta ferma, inkubatorius, įrengtas aptvaras stručiams.
Norintys daugiau sužinoti apie stručius gali užsisakyti 1 valandos trukmės ekskursiją, kurios kaina grupei (iki 50 žmonių) 300 Lt. Užsisakę šią ekskursiją dovanų gausite Jaroslavo Olavo Horbančuko knygą „Stručiai“ ir stručio kiaušinį.
Yra galimybė užsisakyti degustaciją (ne vėliau kaip prieš 3 dienas):
* Kiaušinienę - 1 asmeniui 10 Lt.
* Strutienos karpačo - 1 asmeniui 20 Lt.
* Strutienos kepsnį - 1 asmeniui 30 Lt.
Degustacija vyktų kavinėje „7 kilometras“, Pagermančio k., Telšių r.
Papildyta 2011-04-26
Masčio ežero pakrantė, Zakso kalnas
Muziejus "Alka" rudenį iš radijo bangomis valdomo lėktuvo.
Šv.Mikalojaus cerkvė
Respublikos gatvė naktį
Masčio ežero pakrantė, tiltukas
Telšiai iš radijo bangomis valdomo lėktuvo
Papildau: Renovuojama Telsiu viduryje esancio ezero pakrante
. Super tema,super nuotraukytes,super nuorodos kaip pasiekti objektus 
