EGR vožtuvas valdo išmetamujų dujų recirkuliacijos procesą. Tai reiškia kad ši sistema dalį atidirbusių dujų gražina į įleidimo kolektorių. Pagrindinė sistemos paskirtis sumažinti išmetamųjų dujų toksiškumą varikliui šylant ir staigiai kylant alkūninio veleno apsisukimams, kada variklis dirba riebesniu degiu mišiniu nei įprasta. Viskas atrodytu gan paprasta, tačiau EGR vožtuvo gedimas tampa keiksmažodžiu pavažinėtų automobilių savininkams. Problemos esmė – ribotas EGR vožtuvo resursas ir gan didelė naujo mazgo kaina. Taigi paanalizuokime ka savyje slepia EGR.
EGR vožtuvas reikiamu momentu praleidžia dalį išmetamujų dujų atgal i įleidimo kolektorių. Dėl pastovaus kontakto su iki aukštos temperatūros įkaitusiomis išmetamosiomis dujomis vožtuvas yra jautriausia ir dažniausiai gendanti sistemos dalis. Vožtuvas skirtinguose automobiliuose valdomas elektrine arba pneumatine pavara.
EGR solenoidas yra labiausiai pažeidžiama mazgo dalis naudojama sistemose kuriose vožtuvo pavara pneumatinė. Pgrindinis gedimas - nehermetiškumas, variklio darbui atsiliepia tomis pačiomis indikacijomis kaip ir paties vožtuvo nehermetiškumas todėl, kad rezultatas vienas ir tas pat – atviras EGR vožtuvas.
EGR vožtuvo padėties daviklis - kartais pasitaiko tik daviklio gedimas, tačiau pasekmėje tik užsidegusi gedimo lemputė, sistema (pneumatinė) funkcionuoja kaip įprasta, elektrinė pavara gali sutrikti.
Šių sistemų sutrikimo dažniausi simptomai:
Varikliuose su oro srauto matuokle (MAF daviklis) – degimo mišinio paliesinimas sistemai neįvertinant papildomo oro kiekio gaunamo per nesandarų EGR vožtuvą
Varikliuose su slėgio davikliu (MAP daviklis) – degimo mišinio pariebinimas sumažėjus išretėjimui įleidimo kolektoriuje dėl nesandaraus EGR vožtuvo.
Varikliuose naudojančiuose abi kontrolės sistemas vienu metu – pastebimas mišinio pariebinimas tuščia eiga ir mišinio paliesinimas didinant apsisukimus.
Reiktų pažymėti kad visais atvejais problema atsiranda dėl deguonies trūkumo dagiajame mišinyje ir tai tiesiogiai komplikuoja variklio darbą. Simptomų tarpusavio priklausomybės gan sudėtingos ir skirtingiems automobiliams gali pasireikšti skirtingai. Variklio valdymo blokas stengiasi stabilizuoti tuščios eigos apsisukimus keisdamas kitus parametrus – praleidžiamo oro srautą, purkštukų darbą ir tt. Tačiau didinant apsukas dalis parametrų dėl nesandaraus vožtuvo tampa nelogiški ir valdymo blokas tampa bejėgis užtikrinti reikiamos sudėties darbinį mišinį. Pradinėje stadijoje variklio dinamika taps nepakankama, gali atsirasti "duobės" greitėjant. Tačiau toliau eksploatuojant automobilį atsiras papildomų problemų. Papildomas problemas sukels įkaitusių dujų kurios į ileidimo kolektorių patenka per nesandarų EGR ir variklio alyvos garų kurie į kolektorių patenka per karterio ventiliaciją sąveika.