Oro kondicionieriaus priežiūra

[Runce]

Mašinų salono oro atšaldymo įtaisas buvo išrastas anksčiau, nei sukurtas kondicionierius. Ir netgi anksčiau negu automobilis. 1884 metais anglų inžinierius Viljamas Vitelis įmontavo ledų blokus po arklių traukiamu keleiviniu vagonu. Į saloną ledo atšaldytą orą pūtė ventiliatoriai, besisukantys nuo vagono ratų. Vėliau ledų blokai prie ortakių tapo automobilio dalimi.

Nors dauguma automobilinių išradimų buvo sukurta Europoje, tačiau pirmasis kondicionierius buvo pagamintas JAV. Tai nieko nuostabaus. JAV yra kur kas daugiau karšto klimato zonų negu Europoje. Pirmas automobilis, kuriame buvo sumontuotas dabar įprastas kondicionierius, buvo 1939 metų „Packard“. Norėdamas įjungti kondicionierių, šio automobilio vairuotojas turėjo užgesinti variklį ir uždėti dirželį ant kompresoriaus skriemulio.

Didžiulis garintuvas buvo įmontuotas bagažinėje ir sumažino vietos bagažui. Tačiau šis įtaisas leido gamintojams pareikšti: „Pamirškite karštį šią vasarą vieninteliame automobilyje pasaulyje su oro kondicionieriumi!“ Ir tai buvo tiesa. 1940–1942 metais „Packard“ pagamino apie 1500 automobilių su oro kondicionieriais.
1941-aisiais apie 300 automobilių su kondicionieriais išleido „Cadillac“. Šis gamintojas po Antrojo pasaulinio karo sukūrė naujovę – kompresorių buvo galima išjungti. Išjungimo rankena buvo ant galinės lentynėlės. Vairuotojui užteko tiesiog persiversti ant galinės sėdynės ir patraukti rankenėlę.

1957 metais „Cadillac Eldorado Broughams“ tapo pirmuoju automobiliu, kuriame oro kondicionierius buvo standartinės įrangos dalis.

1966-aisiais JAV jau buvo 3,5 milijono automobilių su kondicionieriais, 1986-aisiais – 20 milijonų.

Nepainiokite

Specialistai pataria nepainioti kondicionerių su klimato kontrolės sistema. Kondicionierius – įrenginys, šaldantis orą automobilio salone, o klimato kontrolė – tai sistema, palaikanti nustatytą mikroklimatą.

Todėl automobilyje gali būti klimato kontrolė su kondicionieriumi, klimato kontrolė be kondicionieriaus, kondicionierius be klimato kontrolės.

Dar viena klaidinga vairuotojų nuomonė yra ta, kad, įjungus kondicionierių, iš jo esą varva freonas. Iš tiesų tai – ne šaldiklis, o kondensatas iš garintuvo.

Daug klausimų automobilių savininkams kyla ir dėl kondicionierių naudojimo žiemą. Specialistai tvirtina, kad, esant minusinei temperatūrai, kondicionierių galima jungti be jokios baimės, tiesiog kai kuriuose automobiliuose žiemą jie paprasčiausiai neįsijungia.

Beje, žiemą įjungti kondicionierių gali būti netgi naudinga, mat jei jis nedirba ilgesnį laiką, guminiai riebokšliai pasidaro sausi, todėl padidėja freono nuostolis.

Jokių problemų nekils ir vienu metu įjungus kondicionierių bei karštą orą – kondicionavimo ir šildymo sistemos nėra susietos, tiesiog jos turi bendrą valdymą.

Kondicionierių galima sumontuoti ir sename automobilyje, tačiau verta pasvarstyti, ar apsimoka tai daryti – mat šio įrenginio kaina gali būti didesnė nei mašinos vertė.

Kenkia grybeliai

Mitu kondicionierių priežiūros specialistai vadina tai, kad juose cirkuliuojantys šaldikliai kenkia žmonių sveikatai.

Medikai tvirtina, kad pavojų kelia ne šaldikliai, o ant kondicionieriaus garintuvo atsirandantys ir į saloną patenkantys grybeliai bei bakterijos.

Šie mikroorganizmai gali tapti ūmių virusinių kvėpavimo takų ligų priežastimi.

Kitas kondicionierių keliamas pavojus – grėsmė peršalti atsiradus dideliam lauko ir mašinos vidaus temperatūros skirtumui. Medikų teigimu, jis turėtų būti ne didesnis kaip 8 laipsniai.

Be to, patartina mašinos salone tinkamai sureguliuoti šalto oro srautus. Jis neturi pūsti tiesiai į žmones, o ypač jiems į veidus.

Yra dar vienas neigiamas kondicionieriaus bruožas. Jam veikiant, automobilio variklis traukia šiek tiek blogiau, sunaudoja daugiau kuro. Tačiau gaivos pojūtis, kai lauke 30 laipsnių šilumos, yra vertas tų išlaidų. Žinoma, svarbu jausti saiką. Persišaldžius nemažai kainuos ir vaistai, ir praleistos darbo dienos.

Blogas kvapas

Pasak specialistų, tinkamai neprižiūrint automobilio ir kondicionavimo sistemos, oras salone gali būti daug blogesnis nei lauke, namuose ar darbo vietoje ir kenkti keleivių sveikatai ne mažiau nei netinkamai sureguliuotas šalto oro srautas.

Dėl didėjančio oro užterštumo automobiliuose esančios modernios kondicionavimo sistemos iš aplinkos pagauna daug teršalų ir dulkių, visa tai kaupiasi ortakiuose ir sudaro palankią terpę daugintis bakterijoms, pelėsiams ir kitiems mikroorganizmams.

Pirmas kondicionavimo sistemos užterštumo požymis – blogas kvapas ir slogus oras automobilyje, vairuotojas ir keleiviai gali pajusti bendrą sveikatos pablogėjimą.
Būdingas padidėjęs jautrumas, nuovargis, dažnas galvos skausmas, peršalimo simptomai ir alerginės reakcijos.

Kaip rodo tyrimai, automobilio variklis ir ventiliatorius retai kada būna įjungiami, kai išjungiamas kondicionierius.

Net trumpam įjungtas variklis leistų sumažinti drėgmės likučius, jie taip reikalingi grybeliui augti.

Su pelėsiu ir kitomis bakterijomis kovoti padeda nuolatinė automobilio salono priežiūra, jo vėdinimas.

Prieš pradedant naudotis kondicionieriumi rekomenduojama dezinfekuoti jo sistemą. Specialiomis priemonėmis visiškai sunaikinami kenksmingi mikroorganizmai, tad išnyksta blogas kvapas.