Pasijuokim

[Wicioks]

Senas automobilis-kaip jauna merga. Kiek kiši, vis negana.

[Darkas]

Senas automobilis-kaip jauna merga. Kiek kiši, vis negana.

va šitą tai užskaitau

[Wicioks]

Jo,perskaitęs negalėjau nustoti juoktis Ir kame reikalas,kad tiesa pasakyta

[Benas00]

[Wicioks]

Truputis anekdotų
Skambutis, pakelia ragelį tėvas:
- Taip?
- Laba diena, norėjau paklausti ar jūsų dukrą galima?
- Kad jos nėra namie…
- Ne, jūs nesupratot, ji tai pas mane, bet ar ją galima?

Mokytoja sako mergaitėm:
- Jei ateis petriukas į klasę ir nusikeiks atsistokit ir išeikit.
Ateina petriukas ir sako:
-Bl@, šalia mokyklos viešnamį stato
Mergaitės atsistoja ir bėga pro duris
O petriukas rėkia:
-Kur jūs kurvos bėgat, dar tik pamatai pastatyti!

Ateina mažas berniukas pas daktarą apžiūrai dėl akių. Daktaras:
-Greit, mano mažasis drauge, galėsi skaityti ir be akinių.
-Bet daktare, kaip? Juk sunkiai matau net su akiniais.
-Su pirštais skaitysi berniuk, su pirštais.

Grįžta sūnus iš mokyklos ir mato kaip tėvas namų ruošos darbus dirba..
Sūnus sako:
-Tėti nemanai, kad tokius darbus ar bent jau dalį jų turėtų nudirbti moteris?
-Na matai sūnau, kai tu gimei aš su mama susitariau jeigu ji leis man išrinkti tau vardą aš visą gyvenimą dirbsiu namų ruošos darbus. -atsako tėvas.
-Tėti, o vertėjo? -teiraujasi sūnus.
-Taip, Son Gokai, vertėjo. -atsako tėvas.

Jaunas kunigas turi pirmą kartą atlaikyti mišias. Jis labai jaudinasi, vietos neranda. Senasis kunigas jam pataria:
-Prieš mišias išgerk 50 gramų bus drąsiau.
Po mišių senasis kunigas sako:
- pirma, aš tau sakiau išgert 50 gramų, o ne visą bonką. antra, Marija buvo Dievo motina, o ne kažkokia ku***, trečia, Apaštalų buvo 12, o ne dach***, ir ketvirta, mišių pabaigoje reikia sakyt " siunčiu jus su Dievu", o tu kur juos pasiuntei?

Lėktuvas. Papūga sėdi ir rėkia:
- Stuardese, šliundra tu, viskio man!
Stiuardesė atneša. Papūga vėl rėkia:
- "Žertva" tu, "viešalka" dar viskio!
Stiuardesė atneša. Šalia sėdi keleivis ir galvoja: o ką, aš durnesnis? Ir ima rėkti:
... ... - "Suka", alaus nepamiršk!
Stuardesei trūksta kantrybė, ji pasiskundžia pilotui. Pilotas nutaria juos abu išmesti. Prie atidaryto liuko papūga sako:
- Na, bet tu kaip nemokantis skraidyti tai jau labai achujielini...

[Jill]

Ypač paskutinį užskaitau

[Kennyy]

Kas netingesit, perkaitykit. Tikrai verta!


SIAUBINGOS PAGIRIOS
Dėmesio: Silpnų skrandžių savininkams - nerekomenduojame (šiek tiek "a fu fu"). Laisvas vertimas iš rusų kalbos.
Nuostabus rugpjūčio vakaras, maždaug 6 valanda vakaro. Atsibudau, nes mano šuo laižė man veidą ir po truputėlį inkštė. Išvakarėse buvau audringame baliuje, kur buvo vartojami gyvybei pavojingi alkoholio kiekiai.Atsimerkiau. Šuo tęsė savo užsiėmimą. Jaučiausi lengvai pagiringas. Lengvos pagirios pasireiškė daliniu mano kūno paralyžiumi. Tai yra, manęs visiškai neklausė dešinė ranka ir tos pačios pusės koja. Ir dar aš apkurtau ir nustojau matyt kairiąja akimi. Jei šiuo momentu būčiau norėjęs ką nors pasakyti, geriausiu atveju gautųsi kažkas panašaus į: - Aaaa... uuu... ggg... Iš šuns akių supratau, kad jei per artimiausias penkias minutes jis nebus išvestas į lauką, iš mano burnos sklindantis pagirių tvaikas bus sustiprintas šuns šūdo smarve. Užsimečiau džinsinę striukę (vėliau ji labai pasitarnaus) ir išvirtau į gatvę. Buvo sekmadienis. Jūs kada nors bandėte vaikščioti, kai absoliučiai nevaldote vienos rankos ir kojos? Vis dėlto sugebėjau atšliaužti iki kioskelio. Judesiais parodžiau, kad man reikia poros butelių alaus. Pirmas butelys buvo „sunaikintas“ akimirksniu. O gyvenimas po truputį pradėjo gerėt... Todėl buvo nuspręsta pasivaikščiojimą pratęsti Botanikos sode. Tai maždaug dvidešimt minučių kelio. Ir štai, pagaliau aš vietoje: šunys, žmonės, ramus vakaras, šilta... Bandžiau susirast nuošalų kampelį, kur galėčiau ramiai išgert alų, o mano šuo galėtų iki valiai išsilakstyti. Deja, sekmadienio vakarą Botanikos sode to padaryti, praktiškai, neįmanoma. Sunku pasakyti, ar nuo alaus, ar tai nuo vakarykščio baliuko,tačiau mano organizmą pasiekė pirmoji banga. Žmonės, jus kada nors yra pervažiavęs buldozeris? Jis užvažiavo man ant galvos ir lėtai pradėjo slinkti kojų link. Tai, ką stūmė buldozeris, galėjo įšeiti tik per vieną vietą, ir tai buvo mano subinė. Akimirksniu išpylė šaltas prakaitas. Mano subinė paklausė manęs: - Klausyk, brolau, gal – pašikam? Tačiau tuo momentu banga atslūgo ir išnyko visai. Na, net kvailiui būtų aišku, kad reiktų ramiai slinkt link namų. Bet iš kitos pusės – viskas baigėsi laimingai, gyvenimas vėl tapo nuostabus. Todėl aš atsirėmiau į medį ir užsirūkiau. Antroji banga atskriejo tarsi uraganas. Ji suspaudė mano organizmą aštriai ir galingai, viską iš jo išspausti bandydama vienu ypu. Aš, lygtai, net kriuktelėjau. Jau antrą kartą šį vakarą kūną išpylė šaltas prakaitas. Aš užsimaniau ne šiaip sau pašikti, ne. Supratau, kad dabar privalau arba pašikt arba pirštu užsikišt subinę. Tačiau ir antroji banga palengva atsitraukė. Vėl ramiai užsirūkiau... Šuo kuo ramiausiai graužė medžio šaką, man buvo gera. Smegenys pradėjo siųsti neramius signalus: o ar ne geriau būtų eiti namo? Tačiau butelis alaus, cigaretės, ramus ir šiltas vakaras šią mintį nustūmė toli toli. Po truputį pradėjau valdyti nutirpusį kūną, pradėjau girdėt abejomis ausimis... Trečioji banga atūžė tarsi cunamis. Mano subinė jau nieko neklausinėjo, ji, paprasčiausia, rėkė: - O štai dabar, vaikine, aš tiesiog šiksiu! Ji ne klausė, ji tvirtai žadėjo. Man iš orbitų iššoko akys, o liežuvis, rodos, išsprūdo iš burnos ir karojo lyg šlapias skuduras. Titaniškomis pastangomis užspaudęs savo „pusrutulius“ ir smarkiai suglaudęs kelėnus, supratau, kad man liko „maksimum“ dvi – trys minutės, ilgiau išlaikyt nesugebėsiu. Prisegęs šuniui pavadėlį, puoliau, kur akys veda. Žmonės, ar jūs kada nors bėgote su stipriai suspaustais „pusrutuliais“ ir suglaustais keliais? O aš bėgau ir paskui save tempiau šunį. Nubėgęs apie trisdešimt metrų, supratau, kad tai klaidinga kryptis ir ten priteršti aš negalėsiu. Todėl žaibiškai apsisukau ir jau nulėkiau priešinga kryptimi. Orientuotis trukdė TAI, kas bandė išsiveržt iš mano vidaus. Kažkokiu momentu užmečiau akį į paskui mane oru lekiantį šunį ir jo akyse išskaičiau tik vieną klausymą: - Šeimininke, tau ką – kiaušius uždegė, kad taip lakstyt pradėjai?! Spaudimas subinėje pasiekė kritinius parametrus. Man jau viskas buvo iki lemputės. Buvau pasiruošęs sėsti ir pašikt ten, kur stovėjau. Tačiau tai atlikti trukdė išsiauklėjimas. Prie kūno prilipo marškinėliai. Pradėjau silpti. Tiesiog mačiau, kaip mano subinė žiojasi. Sąmonė mane apleido, liko tik laukiniai instinktai. Ir – o, stebūklas! Nedidelė laukymė, apaugusi krūmais, saugančiais nuo pašalinių žvilgsnių! Kaip greit nusimoviau kelnes… Nusimečiau jas drąsiai,nei dėl nieko nesijaudindamas. Mano viduriai buvo nerealiai suskystėję. Tikriausia žinote, kad šuns uoslė gal šimtą kartų jautresnė, nei žmogaus. Mano šuo keistai pakreipė nosį ir tvirtu žingsniu pasuko link mano užpakalio. Tačiau, porą kartų gavęs per nosį, suprato, kad jo sprendimas buvo ne visai teisingas. - Oi, o kas čia pas mus toks gražutis... Aš vos „neapšalau“. Dargi vos neleptelėjau, kad tas „gražutis“ – tai aš. Tiesiai link mano šikimo vietos, vedina prancūzų buldogu, artėjo nuostabi moteriška būtybė. Man liko tik du variantai. Pirmas. Per porą sekundžių nusivalyt užpakalį, užsisegti kelnes ir pasirodyti visu savo gražumu. Tačiau mano subinė signalizavo, kad procesas tikrai dar ne galutinėje stadijoje. Antras. Ir toliau likti esamoje padėtyje. Vaidinti, kad, paprasčiausia, pritūpiau pailsėti. Išsirinkau antrąjį variantą. Tiksliu judesiu sau ant kojų užsimečiau striukę ir taip likau tupėt! - Jūsų šuo berniukas ar mergaitė, o tai aš akinius namuos palikau, nelabai matau, - artėdama link manęs paaiškino gražuolė. - Beeerniuuuukas, - išspaudžiau. Savo subinės kontroliuoti negalėjau, o kaip tik dabar mes gyvenom absoliučiai skirtingus gyvenimus. Rašau šias eilutes ir verkiu. Kaip sunku šikt šalia gražios mergičkos ir vaidint, kad tik šiaip, pailsėt pritūpei. Mano šuo linksmai laksto su buldogu, vardu Musia. Na, kaipgi galima buldogams duot tokius vardus?! - Oi, o jūs žinote, mes neseniai čia atsikraustėme ir mes neturime draugų, - iščiūlbėjo mergina. Palauk, tuoj išsišiksiu ir tapsiu tavo artimu draugu, šmėkštelėjo mintis. - Kas tie meeees, - blyn, mano subinė tuoj viska sugadins. - Taigi mes, aš ir Musia, - krykštavo panelė. Man nutirpo kojos. Kalbėjomės jau dešimt minučių. Būtų gerai, kad ji nesijudintų, kitaip iškart pamatys mano nuogą užpakalį ir tai, kas po juo. O ten buvo ką pažiūrėti. Viso pokalbio metu jaučiau, kaip iš subinės,nors ir nedidelėmis porcijomis, tačiau nuolat, varvėjo šūdai. - Oi, o jūs į parodas vaikštote?, - pramurkė tas baltas angelas. - Vaaaaikštom, - išstenėjau. - Oi, kaip įdomu, papasakokite!, - nekaltai mirksėdama čiulbėjo gražuolė. Py..siec, tiesiog py...siec! Aš šiku šalia simpatiškos merginos ir ji dar prašo papasakot, kaip mes vaikštom į parodas. - Na, mes, šitą, Ukrainos čempioooonai, - dar pora tokių garselių ir ji pagalvos, kad man bloga. O man iš tikrųjų buvo nelabai gera. Bendraujame jau dvidešimt minučių. Ji čiauška apie Musios auklėjimą, o aš po truputį šiku. Kojos nutirpo galutinai. Vieną koją pabandžiau iškišt į priekį, tačiau greit atsisakiau šios idėjos, nes vos neatsisėdau į savo šūdą. Būtų pats laikas viską baigt, tačiau kaip? Pasakyt, kad aš jau nusišikau ir dabar noriu nusivalyt užpakalį, o po to mes galėsim pratęst pokalbį? Ne, šis variantas atkrenta. - Aš Andžela, o koks jūsų vardas? – paklausė mergina. Tu man dar ranką pasisveikinimui ištiesk. - Saaaaša, - šakės, mano subinė galutinai nusprendė sugadint visą idiliją. - Aš štai vaikštinėju rytais nuo dešimtos, o vakare nuo septynių valandų. Žiūrėkit, kaip mūsų šuneliai gražiai tarpusavy žaidžia, užsirašykit mano telefoną, galėsim kartu vaikščioti! – „pasidavė“ angeliukas. Jei rimtai, tai labai norėjosi ją ir jos Musia pasiųst ant trijų raidžių. Tačiau iš striukės išsitraukiau popieriaus lapelį ir sąžiningai užsirašinėjau jos telefoną. Py...siec, šikdamas „nukabinau“ paną. Hu-hu-hu. Tačiau tada juokai man jau nerūpėjo... Mano subinė išleido tokį bjaurų garsą, kad net neįmanoma aprašyti. Tai buvo kažkas panašaus į drėgną, pertraukiamą ir šaižų perdimą, kuriam antrino krintantis – čiurlenantis šūdo garsas. Šiuos garsus pabandžiau sušvelninti mandagiu kostelėjimu. Galbūt mergina nieko ir nesuprato, tačiau Musia tiksliai nustatė garsų šaltinį. Musia ristele pasileido link manęs. O mano šuo, padla, ramiai sau gulėjo ir griaužė kažkokį pagalį. Galvoj buvo tik viena mintis: kaip nuvyti Musią. Jei dar priartės, būtinai užuos subtilų mano išmatų kvapą. Ir tada Musia tikrai nuspręs sužinoti tikslią kvapų kilmę. Subinė vėl išleido garsą, tačiau aš jau nieko nedariau – tiesiog sėdėjau, klausiausi merginos čiauškėjimo ir buvau pasiryžęs pasitikti savo graudų likimą. Musia, atsargiai praėjusi šalia manęs, pasuko tiesiai link mano užpakalio. Nežinau, ką ji ten darė, tik šalia subinės jutau jos karštą alsavimą. Vos nepravirkau. Tačiau Musia tuo neapsiribojo. Ji pradėjo laižyti mano užpakalį, o jei tiksliau – pačią analinę angą. Šmėkštelėjo mintis: jei Musia laižo mano subinę, reiškia, mažiausia iki pusės ji įsibridusi į mano šūdus. Pabandžiau įsivaizduoti, kaip atrodys Musia, kai baigs laižyti mano subinę. „Apšalau“ galutinai. Šuns šeimininkė ir toliau čiulbėjo apie šunų auklėjimo ir šėrimo problemas, Musia ir toliau laižė mano subinę. Aš, paprasčiausia, užsirūkiau ir pravirkau... Tačiau šiuo momentu šiai dangiškąjai idilijai atėjo galas. Ketvirtoji šūdų išsiveržimo banga priminė pasaulio pabaigą. Nebekontroliavau nei savęs, nei savo subinės. Net nebandžiau šiai bangai priešintis. Pajutau, tarsi šiuo momentu iš manęs išsiveržė kokie du kilogramai šūdų. Musia keistai krenkštelėjo ir nutilo. Aš jau net nebeprakaitavau, paprasčiausia, tik laukiau. - Musia, Musia, mergaite, ateik pas mane..., - sunerimo šeimininkė. O anksčiau, padla, šuns pašaukti negalėjai? – dingtelėjo mintis. Kai pamačiau Musią, supratau, kad tai, ko aš bijojau anksčiau, tebuvo vaikiški žaisliukai. Nuolat kliūdama už šakų ir pagalių, Musia judėjo keistais zigzagais. Tuo pačiu ji keistai,kažkaip drėgnai kosėjo ir inkštė. Kai ji atsidūrė šalia manęs, „ach..jelinau“ galutinai. Musią apšikau nuo galvos iki kojų. Apšikau viską: akis, ausis, burną, nosį ir , apskritai, visą kūną. Tai buvo didelis šūdo gabalas buldogo kojomis... Jūsų šuo buvo baltas? Tai štai, dabar jis rudas. Namuose pamiršote akinius? Ką tokiu atveju jūs darote? Teisingai, tam, kad apžiūrėti jūsų augintinio keistus pokyčius, jūs jį paimsite ant rankų. Musios šeimininkė taip ir padarė... Ką dar galėčiau pridurt? Iki šio momento Andžela buvo „kliova“ mergička...

[Kennyy]

Katino dienoraštis
Privariau po foteliu. Ech, geras!
Nuobodžiauju. Prisiminiau audringą jaunystę. Tupėjau kadais ant stalo, kapojau letena kondensuotą pieną iš skarbos. Atėjo ANIE ir kaip pradės rėkt.Aš gi ne dundukas, suvariau leteną kiek tilpo į skarbą ir ant trijų likusių - marš už šaldytuvo. ANIE baubė dar tris dienas. Labai didžiavausi savimi.
Šian aš tingiu. Tingiu myžt. Ėsti - daugiau nebegaliu. Tyliai tupiu,snūduriuoju. ANIE nervyjasi, dairosi pakampėm, dreba ir laukia zapadlo. Nu bet kokie nepatogūs ANŲ dubenėliai. Bandžiau sutaršyt mėsos gabalą - ale kol letena neužkabinau, nė velnio nepavyko. Nu paimtų normalius dubenėlius ir ėstų ant grindų. Iššššgamosssss. Primyžau po foteliu. Ech, geras!
Nuo pat ryto atlikau namų inspekciją. Paklydau antklodėje. Vos išsikapsčiau. Išgamos dvikojės. Pritempia pilnus namus visokio šlamšto - o man kankinkis. Brandinu keršto planą. Sugalvojau. Įgyvendinau. Prisirijau kažkokio mėšlo nuo stalo -uogienės gal, - įlindau į spintą ir ilgai, su pasimėgavimu vėmiau ant ką tik išskalbtų, bet dar nelygintų skalbinių. Daba ANA cyps, kol nepereis į ultra garsą. Atspėjau. ANA cypė taip, kad visam bute lemputės sutrukinėjo. Bet ėst davė. ANA naują madą sugalvojo. Duoda man ėsti tik po pusę pakelio. O tai,"oi, katinėli, tu viso nesuvalgai, turbūt ne alkanas." Prietranka!Aš ne nesuvalgau, o pasilieku ant paskui! Ji juk ne kas penkias minutes man ką į dubenėli įmeta. Anie gi suverčia visai dienai - ir viskas! O ėsti norisi. vat ir tenka pasilikti, tipo, atsargai. Nemyšiu, bo po foteliu nieko neliks. Varau išrausiu smėliuką, naudos šian iš jo vis tiek jokios. Primyžau po foteliu. Čia tai ge-ras!
Ryte buvau nepakartojamas. ANA išeina į koridoriu - o aš jai į rankinę krapiju. Tipo, myžu, aha. ANA taip kvykė, kad visos varnos sereikiškių parke nuo šakų nukrintaliojo. Nu, aš po sofa - šmykšt. Ilgai žvengiau. Aš gi nemyžau, tik šiaip pagąsdinau. Išsidūrė, išsidūrė.
Vakarienės metu ANAM kandžiojau apatinę leteną. Stipriai kandžiojau pliką apatinę leteną. Nulis emocijų. Pradėjau kandžioti, o po to daryt šitaip "Buueeee! - nu, tipo, vemiu aš nuo jo. ANAS kaip užbaubs! Nunešiau skudurus po vonia. Žvengiu. Teks patupėti po vonia, kol ANAS nueis miegot. Tupėjau po vonia. Palaukiau, kol anie išeis. Primyžau po foteliu.Primyžau po toršeru. Primyžau po antru foteliu. Geras!
Basčiausiu po namus ieškodamas daiktų, prie kurių iki šiol nebuvau prikišęs letenų. Neradau nė vieno. Jaučiu nerimą. Prie mano dėžutės tulike yra kilimėlis. Anie jį patiesė, kad gražu būtų, aga. Iš tikrųjų tai jį labai patogu apvaryt. Arba apdrabstyt smėliuku. Moksliškai tariant, pragaro mašinai vardu "dulkių siurblys"darbelio geram pusvalandžiui. O jei sumyžti taip, kaip tik aš moku,tai kilimėlio plovimui ir džiovinimui išeitų savaitė.
Anie po kurio laiko susiprotėjo, kad kilimėlis jiems hemorojų varo, o ne grožiui tarnauja. Ir nustojo jį kloti prie mano dėžutės. Ale antra vertus, anie buki kaip bato aulas.Jiems nė į galvą, kad toks pats kilimėlis guli vonioj! Visą apdorojau. Pilnai. Tai yra, visiškai.Ana taip kaukė, kad gretimam name tarakonams ausų būgneliai susproginėjo. Tuoj puolė skambinti Anam: "Oi, katinėlis, taip pridirbo, taip...." O man tai kas? man gerai, tupiu po vonia , manęs iš ten ne tik kad ranka, nauja šluota neiškrapštysi. Išstypinau iš po vonios. Primyžau po foteliu. Geras! Buvau nepakartojamas.
Iš ryto žadinau Anuos. Jie, niekšai, nesikėlė.Šokinėjau kaip jaunas antilopas, trypiau kaip bizonų kaimenė,riaumojau, kaip sužeista pantera. Kad nors ką.Nu bent ausim krusteltų. Pamėginau leist priešmirtinius garsus -drūnyja, niekšai. Kandžiojau apatines letenas - jokios reakcijos. Bet gi aš gudrutis, aga. Palindau po kaldra ir šalta šlapia nosim Anai į pilvą - čmok! Atgijo kaip miela. Vat tik ko kaukia - neaišku. Primyžau po foteliu. Geras, aga.
Vakar parėjo Anas. Užėjo į virtuvę. Aš jam baubiu: "Ėst duok", jis man "dar turi dubenėlyje". Aš jam vėl: "Čia mažai, ėst duok!", jis man atgal "Dar turi". Skupirdiajus. Iškart viršgarsiniu nuvariau myžti šalia dėžutės. Bet Anas kažkaip savo pelės smegenais susiprotėjo, ką ketinu daryti.Ir užmetė akį į tuliką kaip tik tuo metu, kai pusė grindų jau buvo užtvindyta,o kita pusė kaip tik buvo tvindymo procese. Pamėginau nešt kudašių.Tiesa sakant, gan sėkmingai. Išskyrus spica, kurį Anas spėjo įsegti man pavijes. Skridau trumpai, bet nemaloniai. Visą naktį kaupiau pyktį ir visa kita. Na, palauk. Išeisi tu į darbą.
Ana, višta, penktadienį pasiėmė noutą ir pasiplovė kažkur trim dienom. Nėr kaip rašyti. Detalės paskui. Kol kas trumpa trijų dienų ataskaita:
Primyžau po foteliu. Geras!Primyžau po foteliu. Ech, ge-ras!Primyžau po foteliu. Nusišauk!
Penktadienį nuo pat ryto mokiau ANĄ vaikščiot keturiom, kaip visi padorūs katinai. Palindau po išskleista sofa ir ėmiau dainuot kiek gerklė neša. Išžviegiau "Du gaidelius", "Alyvas" ir "What happened to your love". ANA blaškėsi aplink sofą keturpėsčia ir vapėjo: "Oi,katinėli, ko taip įsimiauksėjai?" Kiek besistengiau, vis tiek kreivai vaikšto, šikną vyzgina ir galvos kailiu grindis šluoja. Tikra nevėkšla. Ale bent ėst davė.
O vakar ANA parvilko silkės. Šiaip jau aš žuvies nelabai, bandė man ANIE visokių lašišų-erškėtų pakišti - mėšlų mėšlas, žodžiu. Bet daba kažkaip ėmiau ir užsimaniau. Karktelėjau ANAI - mikliai man du gerus šmotus atvanojo. Surijau vienu prisėdimu. O ji, parazitė, pasirodo,sūdyta. Užgėriau kas pirmiausia po snukiu pasimaišė - pienu. Bezdėjau taip, kad boksininkui iš trečio aukšto iš pavydo šiknos gumelė persprogo.
Vakar pasižymėjau. Ilgai ir kruopščiau sumyžinėjau visą smėluką dėžutėje, kol jis nepavirto smirdžia lipnia bala. pasislėpiau už tualeto durų, tykojau. ANAS įėjo į tualetą, o aš per dėžutės kraštą letenom -opssss! Ir visa košė jam ant kelnių. Tikras šūdasvydis. ANAS cypė falcetu, išbalo ir drebėjo. O man kas? Aš po vonia tupėjau ir krykštavau.
Sugalvojau, aga. Už gerą elgesį man reikia išskirti premiją – plius tris pakelius maistelio per dieną. Nes penkių šiaip mažoka. Dabar beliko tiems pusgalviams išaiškinti visus šio sandėrio privalumus. Primyžau po foteliu. Geras!
Vakar vakare ANA parsivilko namo - ir puolė mane tąsyt: "Oj,katinėli, kaip tavęs pasiilgau, kaip tu gyveni, ar gražiai elgiesi?" Aš murkiau ir glaustinėjausi, kol ji nenuėjo į tuliką. Vos tik ji ten - aš po sofa, aga. Aišku, kvykė. O po to ji viršutines letenas kažkokiu kremu terliojosi. Indelis buvo atidarytas - nu aš ir lyžtelėjau. Pasirodė skanu,su alaviju ir kitais džiaugsmais. Prisirijau tiek, kad visą naktį žagsėjau.ANA plaikstėsi aplink, rovėsi kailį nuo makaulės ir vapėjo: "Ach, mano katinėlis apsinuodijo!" Ryte po to kosmetinio šūdo sėdau kakoti - gerai nuėjo,minkštai. Daba žinosiu, kuo Friskies užkąsti.
Ryte ANO reikalavau ėst. Jis, reiškia, man ėdalą krauna ir taip paniekinamai: "Ech tu, vargšas giminaiti ....!" Įsižeidžiau. Privariau po foteliu. Geras!
Vykdžiau archeologinius kasinėjimus dėžutėje. Kontrolinių mėginių ėmimai, kultūrinių sluoksnių atidengimas, iškasenų-šukių-šiukšlių ekspertizė.Pusdienį prasidulkinau, nieko įdomaus neradau. Net nuotaika dingo. O dar ANIE likusią dienos dalį baubė: "Bliamba, !#$, ko vėl visą tuliką apmyžai-apšikai-apkasei? Ir dar šepetėlį sudirbai, galvijau!"Beširdžiai, bejausmiai išgamos.
ANAS vakar atitempė ėdalo, iškart tris pakelius davė. Aš juos vienu ypu gurkt! Ne tai, kad suėdžiau, tiesiog įsiurbiau vienu mauku. ANAS dar bandė ėsti kukurūzus - pusę stiklainio atmušiau nuo jo teisingame mūšyje. Po to baisiai baubėm. O ANA, višta, rankeles taip nuolankiai sudėjo ir kad duos aikčiot: "Ach, katinėlis mums ačiū sako!" Besmegenė neraliuota. Aš gi aiškiu tekstu rėkiu: darrrr [censored] duokit! Nedavė. O išplautą kilimėlį jie veltui tualete patiesė, oi veltui. Primyžau ant kilimėlio. Geras!

[Kennyy]

Dienorastis
Gruodžio 8 18 val.
Pradėjo snigti, pirmas sniegas ši sezoną. Aš su savo žmona, išsinėšėm kokteilius į lauką ir atsisėde prie lango ilgai žiurėjom į sniega krentati iš dangaus, didelėm snaigėm, kaip iš rojaus vaizdas. Taip romatiška, mes pasijautėm, lyg butume tik ką apsivedę. Aš myliu sniega.
Gruodžio 9
Atsikėle, pamatėm kad sniegas padengė visa kraštovaizdį. Koks nuostabus vaizdas. Ar yra įmanoma, kad būtu gražesne vieta VISAM PASAULĮ ! Geriausia mano įdėja gyvenime buvo, kad mes čia atsikraustitume. Kasiau sniegą šiandien pirmą kartą, ir pasijaučiau kaip vaikystėj. Nukasiau savo įvažiavimą, ir gretimus takelius. Po pietų, pravažiavo sniega valanti mašina ir užverte takelius ir mano įvažiavima sniegu. Ech, reikės dar karteli nukasti. Koks nuostabus yra gyvenimas.
Gruodžio 12
Saulė ištirpdė visa mūsu nuostabu sniegęlį. Koks nusivylimas . Mano kaimynas sakė, kad tikrai dar pasnigs ir mes turėsim baltas Kaląlėdas. Be sniego, per Kalėdas būtu nesamonė. Jonas, mano kaimynas, sakė kad bus tiek sniego iki žiemos galo, kad aš nebenorėsiu žiurėti į tą sniegą. Bet tas tikrai yra neįmanoma. Jonas yra toks geras vyras, aš džiaugiuosi kad jis yra mano kaimynas.
Gruodžio 14
Prisnigo 20 cm!! Atšalo iki minus 15. Šaltukas padaro sniegą tokį gražu, jis visas blizga. Vėjukas pakiles labai mane atšaldė, bet aš sušilau bekasdamas sniegą. Vat čia tai gyvenimas. Sniego valymo mašina vel pravažiavo ir užkasė mano įvažiavimą. Negalvojau, kad reikes tiek daug tą sniegą valyti, bet nieko, sportas niekam nepakenkė.
Gruodžio 15
Pranėšė, kad prisnigs iki puses metro. Pardaviau savo mikroautobusiuka ir nusipirkau džipą 4x4. Nupirkau žmonai naujas sniego padangas, ir du kastuvus sniegą valyti. Prisipirkau daug maisto. Žmona nori, kad nusipirkčiau krosnį, jeigu elektra dingtu. Tai kvailoka, negi mes sibire gyvenam.
Gruodžio 16
Ledinė vėtra šiandien. Apsivožiau ant šiknos bepildamas druskos ant įvažiavimo. Žmona žvengė pusę valandos. Aš galvoju, kad tai buvo labai negražu iš jos pusės.
Gruodžio 17
Vis dar minusinė temperatura. Keliai per daug slidus, kad kur nors važiuoti butu galima. Elektra dingo jau kokios 5 valandas. Susirinkom visas kaldras, kad butu šilta. Nėra ką veikti, tik žiurėti i ją, ir bandyti jos nenervuoti. Gal ir reikėjo nusipirkti tą krosnį, bet aš to jai nesakysiu. Kaip aš nekenčiu, kai jinai buna teisi. Nesitiki, kad baigiu sušalti savo miegamajam.
Gruodžio 20
Atsirado elektra, bet prikrito to šlamšto dar 35 cm. Vėl tas kasimas. Užėmė visą dieną. Sušikta, sniego valymo mašina pravažiavo 2 kartus. Bandžiau susirasti kaimynu vaiką, kad nukastu sniega, bet sakė, kad jie žaidžia hokėju. Aš galvoju, kad jie meluoja.Paskambinau į vieninteles buitines prekes, paklausti ar jie neturi sniego valymo mašinos, sakė, kad visos išparduotos, ir kad gaus tik Kova. Aš galvoju, kad jie meluoja. Jonas sakė, kad man reikia nukasti sniegą, nes kitu atveju, miestelis tą padaris, ir paskui atsius man saskaitą. Aš galvoju, kad jis meluoja.
Gruodžio 22
Jonas buvo teisus apie baltas Kalėdas, nes prikrito dar 30 cm to balto šudo, greičiausiai neištirps iki Rugpjučio. Užėmė 45 minutes apsirenkti, kad galėčiau eiti nukasti to šlamšto, bet užsimaniau myžti. Kol nusirengiau, išsimyžau, ir vel apsirengiau, buvau per daug pavarges eiti kasti. Bandžiau pasamdyti Joną, kad jisai nukastu, nes jis turi tą geldą užsidėjas ant savo visureigio, bet jis pasakė, kad yra per daug užsiėmes. Galvoju, kad svolačius meluoja.
Gruodžio 23
Prisnigo tik 5 cm šiandien. Ir atšilo iki minus 10. Žmona nori, kad aš eičiau papuošti lauke namus Kalėdom. Vobšė nukvaišo. Dėl ko jinai to man negalėjo pasakyti prieš mėnesį. Sakė kad ji minėjo prieš mėnesi, bet aš galvoju kad ji meluoja.
Gruodžio 24
15 cm. Kai pravažiavo sniego valymo mašina suspaudė taip sniegą, kad aš sulaužiau kastuva. Vienu metu galvojau, kad gavau širdies smūgį. Jeigu aš pagausiu tą sniego valymo mašinistą aš jį nutempsiu per sniegą už jo kiaušinių. Žinau, kad pideras laukia už kampo pasislėpes ir žiuri kada aš baigsiu kasti sniegą, ir tada pravaro varydamas ant kokiu 160 km/h, kad stipriau užverstu man sniegą ant ivažiavimo. Sučka. Žmona norėjo, kad aš su ja eičiau padainuoti Kalėdiniu daineliu, bet aš laukiau kol tas mašinistas pasirodis.
Gruodžio 25
Su Šventom Kalėdom! Užverte dar 30 cm !@#$@!^%$^ sniego. Vien mintis, kad reikės eiti valyti tą sniegą, kraują taip užkaitiną. Blyn kaip nekenčiu sušikto sniego. Vakare atėjo sniego valymo mašinistas, ir paprašė donuoti pinigu. Sulaužiau kita kastuva trenkdamas jam per galvą. Žmona sako, kad turiu bloga charakterį. Aš galvoju, kad jinai turi daunišką snukį. Jeigu, ji mane privers žiurėti dar vieną Kalėdinį filma aš stopudovai ją užmušiu.
Gruodžio 26
Vėl prisnigo. Kokio velnio mes čia kraustėmes. Tai buvo tik JOS idėja. Mane jinai žiauriai nervuoja.
Gruodžio 27
Temperatura nukrito iki - 30 C. Užšalo vamzdžiai.
Gruodžio 28
Pakilo temperatura iki minus 50. Vėl prisnigo. ŽIURKĖ baigia mane užknisti!!!!
Gruodžio 29
Dar 25 cm. Jonas sakė, kad reikia nuvalyti stogą, nes įluš. Pats durniausias dalykas kuri teko girdėti. Ką, jis galvoja, kad esu visiškas idiotas.
Gruodžio 30
Įlužo stogas. Sniego valymo mašinistas padave mane į teismą, ir nori prisiteisti visus mano pinigus. Žmona išvažiavo pas uošvenę. Pranešė, dar 20 cm.
Gruodžio 31
Padegiau kas liko iš namo. Hehe, nebereikės kasti sniego.
Sausio 8
Jaučiuosi puikiai. Labai pamilau tas baltas tabletytes kurias jie man duoda. Dėl ko jie pririšo mane prie lovos?

[Wicioks]

Perskaičiau viską,paskutinis labiausiai patiko

[Runce]

2 ir 3 jau buvau skaitęs prieš kokius metus maždaug..bet visvien juokinga,o va iš 1 tai lūžau garsiai jau..turbūt gerai atrodžiau..žvengia vienas pats garsiai atsisėdęs..paskaito paskaito ir vėl lūžta.

[Jill]

Visas tris istorijas skaičius buvau, bet visvien didelę šypseną sukėlė

JAU YRA TESINYS

[Wicioks]

Reklama apie mane D

[Benas00]

Visas tris istorijas skaičius buvau, bet visvien didelę šypseną sukėlė

JAU YRA TESINYS

ruko ir suka reklamas

[Tetux]

Tėti, kas čia?
- Tai katinas.
- Tėti, kas čia?
- Tai katinas!
.... - Tėti, kas čia?
- Tai kaaatinas!!!
- Tėti, kas čia?
- KATINAS!!!
- Tėti, kas čia?
- Nežinau.
- Tėti, tai katinas.

[audregeris]

Tėti, kas čia?
- Tai katinas.
- Tėti, kas čia?
- Tai katinas!
.... - Tėti, kas čia?
- Tai kaaatinas!!!
- Tėti, kas čia?
- KATINAS!!!
- Tėti, kas čia?
- Nežinau.
- Tėti, tai katinas.

[Wicioks]

Šokėjas

[Mantulis20]

[audregeris]

Tas tai nužudė
O bl.., pi... ir veidrodėliui ir antanui pi...

[Mantulis20]

Norit Draudimo Ismokos? Darykit, kaip sitas ciuvas, tikrai uzsigarantuosit